Rengė: Mykolo Romerio universiteto, Privatinės teisės instituto lektorė Indrė Kasiulaitė ir profesorė, dr. Agnė Tvaronavičienė
Mediacija Lietuvoje tapo neatsiejama teisinės sistemos dalimi. Sėkmingus rezultatus rodo privalomosios mediacijos šeimos ginčuose taikymas, nuosekliai auga teisminės mediacijos būdu sprendžiamų ginčų teismuose skaičius. Taip pat šis metodas vis dažniau pasitelkiama spręsti įvairius kitus ginčus bei socialines problemas. Nuo 2025 m. sausio 1 d. mediacijos ir mediatorių veiklos teisinio reguliavimo srityje prasideda naujas etapas, atnešiantis ne tik reikšmingų pokyčių mediatoriaus profesijai bet ir, tikėtina, turėsiantis teigiamos įtakos mediacijos organizavimo bei reguliavimo tobulinimui.
Mediatorių savivalda: mediatoriaus profesijos stiprinimas
Pastaraisiais metais vienas iš strateginių tikslų teisingumo politikos srityje buvo plėsti ikiteisminį ginčų sprendimą skatinant mediaciją. Per ketverius metus buvo priimti svarbūs mediacijos paslaugų prieinamumui ir kokybei skatinti skirti teisės aktų pakeitimai, sklandžiai įgyvendintas 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojęs reikalavimas šeimos ginčo šalims prieš kreipiantis į teismą privalomai pasinaudoti mediacija. 2022 m. buvo atliktas Privalomosios mediacijos šeimos ginčuose teisinio reguliavimo poveikio ex post tyrimas (toliau – ex post tyrimas), kurio išvados atskleidė reikšmingus teigiamus mediacijos reguliavimo pokyčius, įkvėpusius tolesnį mediacijos teisinio reguliavimo ir praktikos tobulinimą. Teisingumo ministerija, formuodama viešąją politiką teisingumo srityje ir rengdama naujas teisėkūros iniciatyvas, atsižvelgė į svarbiausias ex post tyrimo rekomendacijas.
2024 m. birželio 13 d. Seimas priėmė Teisingumo ministerijos parengtus ir su Lietuvos mediatorių rūmais (toliau – LMR) suderintus Mediacijos įstatymo pakeitimus, kurie numatė reikšmingus pokyčius valstybės finansuojamos privalomosios mediacijos vykdyme, šie įsigaliojo 2024 m. rugsėjo 1 dieną, ir įgyvendino kitus svarbius pokyčius skirtus gerinti mediacijos paslaugų kokybę bei sustiprinti visuomenės pasitikėjimą šiuo institutu. Vienas reikšmingiausių pokyčių įsigaliosiančių nuo 2025 m. sausio 1 dienos – LMR kaip vieno iš mediacijos valdymo subjektų įtvirtinimas, priskiriant šiai institucijai mediatorių savivaldos įgyvendinimo funkciją.
Profesinės savivaldos teisė suteikia LMR teisę teikti asmenims mediatoriaus statusą, rūpintis esamų profesijos atstovų kvalifikacijos kėlimu, užtikrinti teikiamų paslaugų kokybę ir profesinės etikos principų bei veiklos standartų laikymąsi. Kitaip tariant, profesija įgyja teisę įstatymų nustatytose ribose pati reguliuoti savo veiklą, tačiau mainais įsipareigoja veikti viešojo intereso labui ir puoselėti aukštus profesinius standartus.
Teisininkų ar medikų profesijų savivalda yra įprasta praktika pasaulyje ir Lietuvoje, tačiau mediatorių profesijai ši valdymo forma vis dar yra naujovė. Skirtingose valstybėje taikomos įvairios mediatorių veiklos reguliavimo formos – nuo laisvos rinkos modelio principų (pavyzdžiui Jungtinėje Karalystėje, kur nėra vieningų standartų, kas gali tapti mediatoriumi ar oficialaus šias paslaugas teikiančių asmenų registro) iki detalaus mediacijos institucionalizavimo, apimant ir mediatoriaus veiklos kaip profesijos įtvirtinimą, kvalifikacinių reikalavimų mediatoriams nustatymą ir, įprastai, oficialaus mediatorių registro sukūrimą bei mediatorių veiklą prižiūrinčių subjektų sukūrimą (pavyzdžiui, Graikija, Italija). Šis požiūris labiau būdingas valstybėms, kuriose privalomoji mediacija pasirenkama kaip mediacijos naudojimą skatinanti priemonė.
Nuo 2025 m. sausio 1 d. Mediatorių sąraše įrašyti mediatoriai tampa LMR nariais
Nuo Naujųjų LMR perims daugelį svarbių funkcijų mediatorių veiklos valdymo srityje iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – VGTPT). Vienas svarbiausių pokyčių, kurį pajus didelė dalis mediatorių, yra tai, kad nuo sausio 1 d. visi šiuo metu Mediatorių sąraše esantys mediatoriai (išskyrus teisėjus) taps ir LMR nariais. Teisėjų, kuriems suteiktas mediatoriaus statusas, sąrašą ir toliau tvarkys Nacionalinė teismų administracija Teisėjų tarybos nustatyta tvarka.
LMR yra 2017 m. įkurta vienintelė Lietuvoje mediatorius vienijanti profesinė organizacija. Nuo pat įkūrimo šios asociacijos tikslas buvo formuoti vieningą mediacijos taikymo praktiką, prisidėti prie mediacijos Lietuvoje plėtojimo, vienyti mediatorius bei siekti jų profesinės savivaldos. Per septynerius veiklos metus prie LMR veiklos prisijungė virš 130 aktyviai praktikuojančių mediatorių, kurie šviečia ir informuoja visuomenę mediacijos klausimais, užtikrina mediacijos paslaugų skatinimą, prieinamumą ir didina šių paslaugų kokybę nuolat keldami savo kvalifikaciją. LMR narių steigėjai ir nariai ne kartą apdovanoti už indėlį ir nuopelnus plėtojant mediaciją Lietuvoje. LMR įstatai numato, kad LMR organai yra visuotinis LMR narių susirinkimas, kolegialus valdymo organas – taryba, kurią sudaro 7 nariai, ir vienasmenis valdymo organas – LMR Pirmininkas.
Nuo 2025 m. sausio 1 d. mediatorių veikla bus siejama su privaloma naryste LMR. Svarbu tai, kad mediatoriams, kurie šiuo metu nėra LMR nariai nereikės teikti prašymų, nes jie automatiškai taps LMR nariais. Mediatorių sąrašas ir toliau bus skelbiamas informacinėje sistemoje „Teisis“, o nuorodos į šį sąrašą bus viešinamos ir LMR interneto svetainėje. Tikimasi, kad visuotinė mediatorių narystė LMR padės efektyviau spręsti su mediatorių veikla susijusius klausimus, stiprins mediatorių savivaldą ir įgalins LMR aktyviau dalyvauti mediacijos plėtros politikoje.
Pažymėtina, kad numatytas ir pereinamasis laikotarpis naujai prie LMR besijungiantiems mediatoriams, kurie galbūt nebenori tęsti mediatoriaus veiklos dėl padidėjusios finansinės naštos (LMR mokamas stojimo ir metinis nario mokestis) Ar kitų priežasčių. Kiekvienas mediatorius po sausio 1 d. tapęs LMR nariu turės galimybę iki 2025 m. vasario 1 d. Mediacijos įstatyme nustatyta tvarka pateikti prašymą LMR išbraukti jį iš Mediatorių sąrašo. Jį tenkinus mediatorius bus išbraukiamas ir iš LMR narių.
Kiti mediatoriams aktualūs teisinio reguliavimo pokyčiai įsigaliosiantys nuo 2025 m. sausio 1 d.
Viena iš naujųjų LMR funkcijų – mediatorių kvalifikacijos tobulinimo organizavimas ir priežiūra. Svarbu tai, kad šią funkciją perleidžiant iš VGTPT LMR didėja ir valandų skaičius, kurias praktikuojantys mediatoriai turės skirti savo kvalifikacijos kėlimui. Iki šiol taikytas reikalavimas kvalifikacijos tobulinimui skirti ne mažiau nei 20 val. per penkerius didėja iki 24 val. per trejus metus. Tiesa, šis reikalavimas mediatoriams bus taikomas palaipsniui. Nors asmenims įrašytiems į Mediatorių sąrašą po sausio 1 d., jis bus taikomas iškart, sąrašo senbuviams naujas reikalavimas bus taikomas tik pasibaigus šiuo metu jiems taikomam penkerių metų kvalifikacijos kėlimo ciklui.
Dar viena naujovė laukianti mediatorių – metinių veiklos ataskaitų teikimas LMR. Su statistinių duomenų trūkumu apie privačiai vykdomas mediacijas susiduria tiek Lietuva, tiek ir kitos valstybės. ES institucijos ne kartą yra atkreipusios dėmesį apie tokių duomenų rinkimo svarbą ir net pateikusios rekomendacijas kaip tokius duomenis rinkti, užtikrinant mediacijos konfidencialumo principą. Mediacijos įstatymo pakeitimai numato, kad Lietuvoje veiklą vykdantys mediatoriai turės informacinėje sistemoje „Teisis“ kasmet iki kovo 1 d. pateikti per praėjusius metus vykdytų privačių mediacijų skaičių ir pagal pateiktą klasifikatorių nurodyti jų rūšį. Duomenis apie valstybės finansuojamas ir VGTPT administruojamas mediacijas ir toliau kaups VGTPT. LMR bus atsakingi už šių ataskaitų tvarkymą ir savalaikį viešą jų apibendrintų duomenų paskelbimą. Tikimasi, kad šie duomenys leis realiai įvertinti mediacijos apimtis Lietuvoje ir efektyviau planuoti mediacijos plėtrą.
Nuo naujųjų LMR bus atsakingi ir už mediatorių veiklos vertinimo organizavimą ir jo įgyvendinimą.Kitaip tariant nuo sausio 1 d. asmenys norintys pateikti skundą dėl mediatorių veiklos, galės tą padaryti kreipiantis į LMR. Atitinkamai LMR organizuos atnaujintos sudėties Mediatorių veiklos vertinimo komisijos posėdžius pagal atnaujintą tvarką.
Be jau paminėtų pokyčių LMR ir toliau aktyviai prisidės prie mediacijos praktikos vienodinimo, atstovaus ir gins savo narių interesus bei vykdys visuomenės švietimą mediacijos klausimais. Prie LMR bendruomenės prisijungę nauji nariai, turintys patirties kitose profesinėse savivaldose, galės prisidėti prie LMR veiklos organizavimo ir LMR numatytų funkcijų įgyvendinimų, dalyvauti LMR organizuojamuose mokymuose, šviečiamuosiuose renginiuose, jungtis prie Kvalifikacijos kėlimo, Praktikos, Tarpinstitucinio bendradarbiavimo, Teisėkūros ir kitų komitetų. Taip pat dalyvauti ir regionų komitetų veiklose ir didinti mediacijos žinomumą bei spręsti regionuose mediatoriams kylančius klausimus bei iššūkius.
Pokyčiai įsigaliosiantys nuo 2025 m. sausio 1 d. aktualūs asmenims siekiantiems tapti mediatoriais
Būdami atsakingi už Mediatorių sąrašo sudarymą ir tvarkymą, LMR nuo 2025 m. sausio 1 d. organizuos ir Mediatorių kvalifikacinio egzamino vykdymą. Asmenys, norintys laikyti Mediatorių kvalifikacinį egzaminą, prašymus turės teikti ir rinkliavą sumokėti LMR. Mediatorių kvalifikacinį egzaminą ir toliau vykdys Teisingumo ministro įsakymu sudaryta komisija.
Nuo sausio 1 d. didėja ir bazinių mediacijos mokymo valandų, kurias turi būti išklausę asmenys norintys laikyti mediatorių egzaminą, skaičius. Iki šiol taikytas 40 ak. val. reikalavimas didėja iki 48 ak. val. Tikimasi, kad papildomos 8 ak. val., kurios turėtų būti nukreiptos praktinių mediatorių įgūdžių tobulinimui, leis asmenims dar geriau įtvirtinti mokymų metu įgytas teorines žinias ir būti geriau pasirengusiems laikyti egzaminą bei pradėti mediacijos praktiką.
Kiti mediacijos teisinio reguliavimo pokyčiai įsigaliosiantys nuo 2025 m. sausio 1 d.
Tikslinama nuostata dėl mediatoriaus organizuojamų individualių susitikimų su ginčo šalimis. Mediacijos įstatyme išlieka mediatoriaus teisė rengti individualų susitikimą su viena iš ginčo šalių nedalyvaujant kitai, kartu įpareigojant mediatorių apie šį susitikimą, neatskleidžiant jo turinio, pranešti kitai ginčo šaliai. Vadovaujantis šalių lygiateisiškumo principu, nuostata tikslinama, numatant, kad tokie individualūs susitikimai mediatoriaus turi būti inicijuojami su abiem ginčo šalimis.
Mediacijoje itin skatinamas asmeninis ir aktyvus ginčo šalių dalyvavimas. Tačiau kartais be ginčo šalių dalyvauti mediacijoje kyla poreikis ir kitiems asmenims, pavyzdžiui jų atstovams ar vaikams. Atsižvelgiant į praktikoje dažniausiai kylančius su tuo susijusius iššūkius, buvo patikslintos ir nuostatos dėl asmeninio dalyvavimo bei vaiko įtraukimo į mediaciją. Pirmiausia nuo Naujųjų bus įtvirtinta, kad civilinio ginčo mediacijos metu, joje dalyvauja ginčo šalys ir mediatorius, taip pabrėžiant asmeninio ginčo šalių dalyvavimo mediacijoje svarbą. Kartu su ginčo šalimis procese dalyvauti galės ir jų atstovai, kurie, atstovaudami savo kliento interesus, ir toliau padės jam geriau suprasti ginčo esmę, teikti teisines konsultacijas, pasirengti ir dalyvauti derybose, formuoti savo ir vertinti kitos šalies argumentus bei galimas rizikas, taip dar efektyviau siekiant taikaus susitarimo.
Šiuo metu galiojanti Mediacijos įstatymo redakcija numato teisę į mediaciją įtraukti ir vaiką. Tai ypač svarbu kuriant sprendimus, kurie leistų užtikrinti geriausios vaiko interesus. Prireikus išklausyti vaiko nuomonę mediacijos metu, svarbu užtikrinti, kad tai būtų daroma itin profesionaliai, apsaugant jo interesus ir tam aiškiai pritariant abiem tėvams. Todėl patikslinta, kad mediatorius įtraukti vaiką į mediaciją gali ne vienašališku, bet bendru vaikų tėvų ar kitų atstovų pagal įstatymą sutikimu.
Mediacijos konfidencialumas vienas iš svarbiausių jos privalumų, kuris, be kita ko, yra užtikrinamas įstatymu. Vis dėlto praktikoje specialistai kai kurias su konfidencialumo pareiga susijusias nuostatas interpretuodavo dviprasmiškai. Taigi, siekiant teisinio aiškumo nuo sausio 1 d. tikslinama nuostata dėl konfidencialumo. Viešojo intereso išimtis iš mediacijos konfidencialumo principo susiaurinama iki leidimo atskleisti informaciją, kurios neatskleidimas prieštarautų viešajam interesui, kai reikia užtikrinti vaiko interesus arba užkirsti kelią žalos fizinio asmens sveikatai ar gyvybei atsiradimui, arba užkirsti kelią nusikalstamoms veikoms. Taigi, nuo Naujųjų įtvirtinama taisyklė, kad mediatorius atleidžiamas nuo konfidencialumo principo laikymosi tik dėl poreikio apsaugoti vaiko interesus arba užkirsti kelią nusikalstamų veikų padarymui ateityje.
Dar vienas svarbus pokytis – išimties dėl smurto artimoje aplinkoje taikymo praplėtimas. Šiuo metu Mediacijos įstatyme numatyta išimtis dėl privalomos mediacijos šeimos ginčuose taikymo, kai kreiptis į teismą dėl ginčo sprendimo siekia smurtą artimoje aplinkoje patyręs asmuo, numatant keturias aplinkybes, kuomet galima šia išimtimi pasinaudoti. Nuo šios nuostatos įsigaliojimo 2021 m., keitėsi smurtą artimoje aplinkoje reglamentuojantys teisės aktai, be kita ko, įtvirtinant galimybę išduoti smurto orderį galimam smurtautojui, siekiant apsaugoti auką. Nuo 2025 m. sausio 1 d. prie išimties dėl smurto artimoje aplinkoje taikymą sąlygojančių aplinkybių pridedama ir penktoji aplinkybė, kuri leis pritaikyti išimtį kai galimam smurtautojui yra skirtas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis.
Išvados
Pokyčiai, įsigaliosiantys nuo 2025 m. sausio 1 d., žymi naują mediacijos raidos etapą Lietuvoje. Mediatorių savivaldą įgyvendinančios institucijos statuso suteikimas LMR visų pirma reiškia augantį pasitikėjimą mediatoriaus profesija. Tai padės efektyviau organizuoti mediatorių veiklą, formuoti vieningą mediatorių veiklos praktiką bei stiprinti visuomenės pasitikėjimą mediacija. Didesnis dėmesys mediatorių kvalifikacijai tikėtina prisidės prie aukštesnės mediacijos kokybės. Nuo Naujųjų įsigaliosiantys kiti mediacijos reguliavimo pakeitimai tikėtina prisidės prie mediacijos efektyvumo didinimo, užtikrinant lygiavertį ginčo šalių įtraukimą bei jų interesų apsaugą. O patikslintos nuostatos dėl konfidencialumo ir smurto artimoje aplinkoje išimčių taikymo įves daugiau aiškumo procese.