2024 m. birželio 13 d. Seimas priėmė Teisingumo ministerijos parengtą ir su Lietuvos mediatorių rūmais suderintą Lietuvos Respublikos Mediacijos įstatymo Nr. X-1702 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 15, 17, 20, 21, 22, 23, 26, 28, 29 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 31 straipsniu įstatymą. Jis įtvirtina Lietuvos mediatorių rūmus kaip vieną iš mediacijos valdymo subjektų, numato esminius pokyčius valstybės finansuojamos privalomosios mediacijos vykdyme, bei, nustato kitus svarbius į mediacijos paslaugų teikimo kokybės didinimą ir pasitikėjimo šiuo institutu visuomenėje augimą nukreiptus pakeitimus.

Įstatyme numatyta esminė naujovė – ankstesnis mediatoriaus paskyrimas. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba gavus privalomąją mediaciją inicijuojančios šalies prašymą paskirs mediatorių, kuris nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. ir atliks mediacijos inicijavimo procesą: siųs pranešimą apie inicijuojamą mediaciją kitai ginčo šaliai, susisieks su ginčo šalimis ir atsakys į abiems kylančius klausimus apie mediaciją. Tikimasi, kad neformalus, šiltas ir žmogiškas mediatoriaus kontaktas su ginčo šalimis, informacija apie mediaciją ir jos galimą naudą iš ją išmanančio asmens efektyviau nei formalus valstybinės institucijos raštas sudomins ir paskatins daugiau ginčo šalių sutikti dalyvauti privalomojoje mediacijoje ir bandyti savo nesutarimą išspręsti taikiai.

Už privalomosios mediacijos paslaugas, už kurias apmokama iš valstybės biudžeto lėšų, maksimaliai mediatoriui gali būti atlyginama iki 8 valandų (iki 2024-09-01 iki šešių valandų). Jeigu pasibaigus šiam laikui galutinis susitarimas dėl taikaus ginčo sprendimo dar nepasiektas, ginčo šalys gali toliau savanoriškai tęsti mediaciją ginčo šalių lėšomis.

Mediatoriui skiriama ne daugiau nei 1 val. mediacijos proceso inicijavimui, ne daugiau nei 1 val. pasirengimui mediacijai ir ne daugiau nei 1 val. mediacijos rezultatų įforminimui. Likęs laikas (5 val.) turi būti skiriamas mediacijos vykdymui.

Prašymas inicijuoti valstybės finansuojamos privalomosios mediacijos procesą gali būti teikiamas:

• per TEISIS sistemą el. būdu
• paštu atsiunčiant skanuotą užpildytą ir pasirašytą VGTPT parengtą prašymo formą
• paštu atsiunčiant užpildytą ir pasirašytą VGTPT parengtą prašymo formą
• atvykus į VGTPT pateikiant užpildytą ir pasirašytą VGTPT parengtą prašymo formą.

Išlieka bendras 3 darbo dienų terminas VGTPT paskirti mediatorių:

• kai pateikiamas vienos iš ginčo šalių prašymas VGTPT parenka mediatorių ne vėliau kaip per 1 darbo dieną nuo prašymo gavimo dienos;
• VGTPT nedelsiant praneša mediatoriui dėl sutikimo pateikimo;
• mediatoriaus privalo pateikti sutikimą per 1 darbo dieną;
• VGTPT ne vėliau kaip kitą darbo dieną po mediatoriaus rašytinio sutikimo vykdyti mediaciją gavimo dienos priima sprendimą dėl mediatoriaus skyrimo.

VGTPT ne vėliau kaip kitą darbo dieną po mediatoriaus rašytinio sutikimo vykdyti mediaciją gavimo dienos priims sprendimą dėl mediatoriaus skyrimo. VGTPT priimamas sprendimas dėl mediatoriaus paskyrimo bus pateikiamas privalomąją mediaciją inicijavusiai šaliai ir mediatoriui. Siunčiant rašytinį pranešimą antrai ginčo šaliai apie inicijuojamą mediaciją, mediatoriui rekomenduojama kartu pridėti ir VGTPT sprendimą, dėl jo paskyrimo. Jo pagrindu mediatorius turės teisę administruoti privalomosios mediacijos inicijavimo procesą, o antrai šaliai davus suitikimą ir vykdyti mediaciją.

Papildomai mediatoriui nereikia sudarinėti susitarimo dėl mediacijos paslaugų teikimo. Pasibaigus numatytam valstybės finansuojamų valandų skaičiui, esant abiejų šalių ir mediatoriaus susitarimui, mediaciją bus galimą pratęsti ginčo šalių lėšomis sudarant atskirą susitarimą tarp mediatoriaus ir ginčo šalių.

Rekomenduojama mediatoriams vadovautis LMR Rekomendacija dėl valstybės finansuojamo privalomosios mediacijos inicijavimo proceso. Pagal ją paskirtasis mediatorius:

• pirmiausia turėtų susipažinti su TEISIS sistemoje esančiais dokumentais ir pasirengti pokalbiams su ginčo šalimis (rekomenduojamas laikas ~15 min.);
• susisiekti su privalomąją mediaciją inicijuojančia šalimi, prisistatyti ir trumpai pristatyti mediaciją bei, prireikus, pasitikslinti šalių kontaktinius duomenis (rekomenduojamas laikas ~15 min.);
• susisiekti su antrąją ginčo šalimi, prisistatyti ir trumpai pristatyti mediaciją, atsakyti į kylančius klausimus, padėti įveikti kitus kylančius iššūkius (rekomenduojamas laikas ~15 min.);
• paštu, išskirtiniais atvejais laišku, išiųsti pranešimą antrajai ginčo šaliai, kartu pridedant VGTPT sprendimo apie jo paskyrimą kopiją bei sutikimo dėl dalyvavimo mediacijoje formą. Siuntimo būdas – jei įmanoma el. paštu (pasitikslinus adresą). Jei el. paštas nežinomas (arba esant kitoms išskirtinėms aplinkybėms) – laišku, registruotu laišku, naudojantis „E-pristatymo“ paslauga.
• išsiuntus pranešimą rekomenduojama jo kopija įkelti į TEISIS sitemoje esančią skiltį „Dokumentai“.

Viso mediacijos inicijavimo procesas turėtų trukti ne daugiau nei 1 val. Jei šis laikas nebus išnaudotas, jo likutis pridedamas prie mediacijos vykdymui skirto laiko.

Taip, inicijuojanti šalis gali atsiimti prašymą inicijuoti privalomąją mediaciją. Jei mediatorius byloje dar nepaskirtas, toks prašymas turi būti teikiamas VGTPT. Tokiu atveju šalys išsaugo galimybę pasinaudoti valstybės finansuojama mediacija dėl to paties ginčo tarp tų pačių šalių kitą kartą.

Taip, inicijuojanti šalis gali atsiimti prašymą inicijuoti privalomąją mediaciją, net ir paskyrus mediatorių. Jei jau yra VGTPT sprendimas paskirti mediatorių, toks prašymas turi būti teikiamas mediatoriui. Mediatorius gavęs tokį prašymą stabdo mediacijos incijavimo procesą apie tai informuodamas inicijavusią šalį, o jei pranešimas apie inicijuojamą privalomosios mediacijos procesą jau buvo išsiųstas, ir antrąją ginčo šalį. Artimiausiu metu bus patikslinti tolimesni mediatoriaus veiksmai TEISIS sistemoje.

Į antrąją ginčo šalį turi būti kreipiamasi raštu. Siekiant proceso efektyvumo mediatoriui primygtinai rekomenduojama prieš pradedant susirašinėjimą pasikalbėti su šalimi telefonu, užmegzti ryšį, atsakyti į klausimus, paaiškinti mediacijos proceso tikslus bei eigą, pasitikslinti šalies kontaktinį elektroninio pašto adresą. Tuomet rekomenduojama rašytinį pranešimą apie inicijuojamą privalomąją mediaciją siųsti el. ryšio priemonėmis. Išskirtiniais atvejais, kai nėra žinomas šalies el. pašto adresas, juo siunčiami laiškai grįžta ar yra kitų priežasčių, kodėl manoma, kad el. paštu siunčiama korespondencija nepasiekia gavėjo, galima pranešimą siųsti paštu, registruotu paštu ar naudojantis „E-pristatymas“ sistema.

Taip, visų svarbiausių dokumentų šablonus lietuvių kalba galite rasti LMR svetainėje. Tai rekomenduojamos formos, kurių naudojimas palengvina praktikos vienodinimą. Kai kurių dokumentų formos artimiausiu metu bus prieinamos ir anglų, rusų ir kai kuriomis kitomis užsienio kalbomis.

Lietuvos mediatorių rūmų tikslas – formuoti vieningą mediacijos taikymo praktiką, todėl LMR interneto svetainėje pateikiamos rekomendacinio pobūdžio formos, kurias LMR nariai gali naudoti siekdami efekyviai ir tinkamai inicijuoti privalomosios mediacijos procesą. Šiuo metu formos yra rekomendacinės, po 2025 m. sausio 1d. bus sprendžiama dėl jų privalomumo.  

Teikiant pranešimus raštu skatinamas elektroninių ryšių priemonių naudojimas. Tai yra ir efektyviau, ir greičiau bei taupiau finansiniu požiūriu. Teisės aktuose nėra numatytos konkrečios formos, tačiau jie turi būti rašytiniai. Mediatoriaus siunčiami dokumentai gali būti pasirašyti sertifikuotu elektroniniu parašu, taip pat ir pasirašyti fiziniu parašu ir vėliau nuskanuoti.

Nėra reikalaujama TEISIS sistemoje privalomai registruoti šiuos dokumentus. Tačiau mediatorius turėtų juos saugoti, nes juo pateikti tam tikrose situacijose gali paprašyti teismas. Į TEISIS sistemą jie turi būti įkelti tik tekiant prašymą kompensuoti patirtas pašto išlaidas.

Tokį dokumentą rengia mediatorius, kuris gali naudoti LMR rekomenduojamą formą.

Teikiant pranešimus raštu skatinamas elektroninių ryšių priemonių naudojimas. Tai yra ir efektyviau, ir greičiau bei taupiau finansiniu požiūriu. Teisės aktuose nėra numatytos konkrečios formos, tačiau jie turi būti rašytiniai. Mediatoriaus siunčiami dokumentai gali būti pasirašyti sertifikuotu elektroniniu parašu, taip pat ir pasirašyti fiziniu parašu ir vėliau nuskanuoti.

Nėra reikalaujama TEISIS sistemoje privalomai registruoti šiuos dokumentus. Tačiau mediatorius turėtų juos saugoti, nes juo pateikti tam tikrose situacijose gali paprašyti teismas. Į TEISIS sistemą jie turi būti įkelti tik tekiant prašymą kompensuoti patirtas pašto išlaidas.

Tokį dokumentą rengia mediatorius, kuris gali naudoti LMR rekomenduojamą formą.

Atsakyta turi būti raštu. Teisės aktai nenustato specifinių reikalavimų. Taigi, rašytinis sutikimas pagal LMR rekomemduojamą formą gali būti įteiktas mediatoriui asmeniškai, atsiųstas el. paštu, laišku ar registruotu laišku. Dokumentas gali būti pasirašytas fiziškai ir skenuotas arba pasirašytas naudojantis sertifikuotu el. parašu.

Tokiose situacijose labai svarbu išsiaiškinti vėlavimo priežastis bei mediaciją iniciavusios šalies poziciją. Jei pirmoji ginčo šalis sutinka tęsti mediacijos procesą, žinodama, kad antroji šalis sutikimą davė pavėluotai, tokiu atveju mediatorius gali mediacijos procesą tęsti. Jeigu mediacijos byla informacinėje sistemoje TEISIS jau buvo užbaigta, mediatorius turi kreiptis į VGTPT raštu glaustai paaiškindamas situaciją, pateikdamas abiejų ginčo šalių sutikimus ir prašydamas atnaujinti sistemoje bylą ir leisti ją medijuoti. Tokiu atveju mediatoriui ir šalims bus skiriamas dar neišnaudotas mediacijai skirtas laikas.

Vienas iš mediacijos privalumų, lyginant su teismo procesu, yra jos operatyvumas, todėl šalys skatinamos tinkamai ir savo laiku reaguoti į vienos ginčo šalies kitai teikiamą siūlymą pasinaudoti valstybės suteikiama galimybe mediacija pasinaudoti nemokamai. Jei per sutikimui duoti numatytą terminą (14 dienų arba 30 dienų šalims gyvenant užsienyje) antroji ginčo šalis jo nepateikė, laikoma, kad pirmoji šalis savo pareigą kreiptis privalomosios mediacijos yra įgyvendinusi tinkamai. Todėl jei pirmoji šalis nesutinka antrajai ginčo šaliai praleidus terminą dalyvauti mediacijoje, tuo pačiu klausimu tarp tų pačių ginčo šalių privalomoji mediacija neturėtų būti inicijuojama pakartotinai.

Tokiais atvejais svarbu įsitikinti, kad bendravimui kliudo šalies nenoras, o ne kokios nors kitos objektyvios aplinkybės. Mediatorius visada turi galimybę pasinaudoti Mediacijos įstatymo 15 str. 6 d. jam numatyta teise nutraukti mediacijos procesą, jei jo tęsimas nėra efektyvus („Mediatorius turi pranešti ginčo šalims ir nutraukti mediaciją, jeigu taikus susitarimas, kuris gali būti ginčo šalių pasiektas, mediatoriaus manymu, atsižvelgiant į civilinio ginčo aplinkybes ir mediatoriaus kompetenciją, bus neįvykdomas ar neteisėtas arba jeigu mediatorius pripažįsta, kad mažai tikėtina, kad tęsiant mediaciją civilinis ginčas bus išspręstas taikiai“).

Mediacija yra lankstus procesas ir šią jo savybę būtina saugoti vengiant pernelyg detalaus proceso reglamentavimo. Nėra galimybių numatyti visas praktikoje susidarančias situacijas ir visoms joms suformuluoti sprendimus iš anksto. Mediatorius proceso pradžioje visuomet turi išryškinti ginčo šalių bendradarbiavimo svarbą bei informuoti ginčo šalis apie jo reikšmę, nerealizavimo galimas pasekmes.

Tokio aprašo nėra. Vadovaujamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės Nutarimo  „Dėl Už antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių nustatymo ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ 42 ir 43 punkte nustatytos valandų paskirstymo taisyklės. Laukiame šių nuostatų pakeitimų. Planuojama, kad mediatoriams valstybė už privalomosios mediacijos vykdymą apmokės už 8 valandas. Šias 8 valandas mediatorius galės paskirstyti savo nuožiūrą atsižvelgdamas į ginčo šalių poreikius ir jų tarpusavio ginčo ypatumus. Mediatorių ribos tik tam tikri saugikliai: privalomosios mediacijos iniciavimui galės būti skiriama ne daugiau nei 1 valanda; pasirengimui privalomajai mediacijai galės būti skiriama ne daugiau nei 1 valanda,; privalomosios mediacijos rezultatų įforminimui galės būti skiriama ne daugiau nei 1 valanda. Mediacijos rezultatų įforminimas neturi būti tapatinamas su taikos sutarties projekto rengimu. Taikos sutartis rengti mediatorius gali, tačiau neprivalo. Ginčo šalis taikos sutarties projektui parengti galima nukreipti į privačius teisininkus arba valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.

Vadovaujantis Vyriausybės nutarimo „Dėl Už antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių nustatymo ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ 46 punktu, išlaidas, susijusias su neteismine mediacija, sudaro dokumentų kopijavimo, įforminimo, vertimo ir panašios išlaidos. 

Praktika rodo, kad pašto išlaidos, kai ginčo šalims siunčiamas mediacijos pabaigą patvirtinantis dokumentas (Pažyma dėl mediacijos pabaigos) gali būti kompensuojamos. Kita vertus, mediatoriai yra skatinami visų pirma išnaudoti galimybes dokumentus šalims pateikti naudojantis ekonomiškesnėmis el. ryšių priemonėmis. 

Laukiama aukščiau minėtos nuostatos pakeitimų. Su Teisingumo ministerija preliminariai sutarta, kad pašto išlaidos gali būti kompensuojamos, bet tam reikės pagrindimo, t. y. argumentų, kodėl nebuvo galima antrajai ginčo šaliai pranešimo dėl privalomosios mediacijos iniciavimo išsiųsti elektroninių ryšių priemonėmis.  Mediatoriai pašto paslaugomis turėtų naudotis išskirtinais atvejais, o jei tenka tai daryti, rinktis pašto paslaugų teikėją, teikiantį reikalingas paslaugas už mažiausią kainą, tuo užtikrinant skaidrų ir efektyvų viešųjų finansų naudojimą. Tokiais atvejais galima rinktis laiško, registruoto laiško siuntimą arba naudotis sistema „E-pristatymas“.

LMR tikraisiais nariais gali būti 18 metų sulaukę veiksnūs fiziniai asmenys, besilaikantys Lietuvos mediatorių rūmų įstatų ir savo veiklą grindžiantys teisės ir moralės normomis bei atitinkantys šiuos reikalavimus:

– teikia mediacijos paslaugas pagal galiojančius Lietuvos Respublikos teisės aktus;

– yra nepriekaištingos reputacijos;

– turi aukštąjį universitetinį išsilavinimą;

– nepiktnaudžiauja alkoholiu, psichotropinėmis, narkotinėmis ar kitomis psichiką veikiančiomis medžiagomis;

– turi ne mažiau nei 2 (dvi) jau esamų Mediatorių rūmų narių rašytines rekomendacijas (šis reikalavimas netaikomas Mediatorių rūmų steigėjams);

– turi reikalingas asmenines savybes vykdyti mediatoriaus veiklą.

Asmenys norintys tapti Lietuvos mediatorių rūmų nariu tarybai pateikia šiuos dokumentus:

1. rašytinį prašymą (pasirašytą kvalifikuotu elektroniniu parašu (nesant galimybės pasirašyti kvalifikuotu elektroniniu parašu, atsiųsti pasirašytą prašymo originalą registruota pašto siunta Lietuvos mediatorių rūmų buveinės adresu: Didlaukio g. 55, 08303 Vilnius),
2. gyvenimo aprašymą (CV),
3. ne mažiau nei 2 (dvi) jau esamų Lietuvos mediatorių rūmų narių rašytines rekomendacijas,
4. nepriekaištingos reputacijos deklaraciją (pageidautina pasirašytą kvalifikuotu elektroniniu parašu),
5. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos įsakymo, kuriuo patvirtintas pretendento įrašymas į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą, kopiją.

Nauji nariai priimami Lietuvos mediatorių rūmų tarybos posėdžio metu. Tarybos posėdžiai vyksta kiekvieno mėnesio paskutinį trečiadienį, išskyrus liepos mėnesį. Pripažinimo Mediatorių rūmų nariu klausimas Mediatorių rūmų tarybos posėdyje nagrinėjamas dalyvaujant pretendentui. Daugiau informacijos apie tapimą Lietuvos mediatorių rūmų nariu galima rasti Lietuvos mediatorių rūmų įstatuose, kuriuo galima rasti: https://www.lmr.lt/teisine-informacija.

Mediatorius – tai Mediacijos įstatymo nustatytus reikalavimus atitinkantis trečiasis nešališkas fizinis asmuo, kuris yra įrašytas į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą ir padeda civilinio ar administracinio ginčo šalims taikiai spręsti ginčą. Mediacijos įstatymo 6 str. Numato, kad asmenys, siekiantys būti įrašyti į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą, turi turėti aukštąjį universitetinį išsilavinimą, būti išklausę ne trumpesnius kaip 40 akademinių valandų mokymus mediacijos tema ne anksčiau kaip prieš penkerius metus iki kreipimosi dėl įrašymo į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą dienos, išlaikyti mediatorių kvalifikacinį egzaminą ir būti nepriekaištingos reputacijos.

Minimalaus mokymų mediacijos tema išklausymo ir mediatorių kvalifikacinio egzamino laikymo reikalavimai netaikomi teisėjams, turintiems trejų metų teisėjo darbo patirtį ir išklausiusiems ne trumpesnius kaip 16 akademinių valandų įvadinius mokymus mediacijos tema, ir socialinių mokslų daktaro laipsnį turintiems asmenims, kurie per paskutinius trejus metus iki kreipimosi dėl įrašymo į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą vedė mokymus mediacijos tema, kurių bendra trukmė – ne mažiau kaip 100 akademinių valandų.

Mediatorių kvalifikacinio egzamino laikymo reikalavimai netaikomi advokatams, antstoliams ir notarams, turintiems trejų metų atitinkamai advokato, antstolio arba notaro darbo patirtį.

Asmuo, siekiantis būti įrašytas į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai pateikia:

• prašymą įrašyti į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą ir jame nurodo savo vardą, pavardę, profesinę kvalifikaciją, adresą korespondencijai, telefono numerį, elektroninio pašto adresą ir (ar) kitus kontaktinius duomenis, specializaciją (specializacijas), veiklos teritoriją (teritorijas);
• dokumentus, įrodančius, kad jis atitinka keliamus reikalavimus t. y. turi aukštąjį išsilavinimą, yra išklausęs ne trumpesnius kaip 40 akademinių valandų mokymus mediacijos tema, yra išlaikęs mediatorių kvalifikacinį egzaminą, yra nepriekaištingos reputacijos, arba dokumentus, įrodančius aplinkybes, dėl kurių tam tikrų profesijų atstovams taikomos atitinkamos išimtys (žr. Mediacijos įstatymo 6 straipsnio 2 dalį.);
• gyvenimo aprašymą;
• savo pasirašytą patvirtinimą, kad jis atitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimą;
• duomenis, patvirtinančius valstybinės rinkliavos už įrašymą į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą sumokėjimą
• asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą ir jo kopiją.

Prašymus įrašyti į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą ir kitus dokumentus Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai asmenys gali pateikti per atstumą, elektroninėmis priemonėmis per kontaktinį centrą, siųsti registruotu laišku arba elektroniniu būdu (prašymas bei pasirašytas patvirtinimas, kad atitinkate nepriekaištingos reputacijos reikalavimus turi būti pasirašyti elektroniniu parašu) arba kreipdamiesi tiesiogiai į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą.

Į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą asmenys įrašomi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba priima sprendimą įrašyti asmenį į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą ir įrašo asmenį į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą ne vėliau kaip per penkiolika darbo dienų nuo prašymo įrašyti į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą ir kitų teisės aktų reikalavimus atitinkančių dokumentų, įrodančių, kad asmuo atitinka Mediacijos įstatymo 6 str. nustatytus reikalavimus, gavimo dienos.

Baziniai mediatorių mokymai, tai mokymai, kuriuos turi išklausyti asmenys, siekiantys būti įrašyti į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą. Jie turi atitikti mokymų mediacijos tema minimalių reikalavimų sąraše nurodytus reikalavimus ir sudaryti galimybes asmenims pasirengti laikyti mediatorių kvalifikacinį egzaminą: sudaryti galimybes asmenims pasirengti teikti mediacijos paslaugas, įgyti teorinių žinių mediacijos srityje, gebėjimų teorines žinias ir įgūdžius taikyti praktiškai, taip pat įgyti mediatorių profesinės etikos žinių. Mokymai turi sudaryti galimybes asmenims įgyti žinių visomis mediatorių kvalifikacinio egzamino programoje nurodytomis temomis. Informaciją apie bazinius mediatorių mokymus skelbiama juos organizuojančių įstaigų puslapiuose.

Asmenys, norintys laikyti mediatorių kvalifikacinį egzaminą, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai turi pateikti:

• laisvos formos prašymą leisti laikyti egzaminą;
• asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopiją;
• duomenis, patvirtinančius valstybės rinkliavos už egzamino laikymą sumokėjimą.

Tačiau asmuo, siekiantis būti įrašytas į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą, VGTPT be kita ko pateikti turi ir dokumentus, įrodančius, kad jis yra išklausęs ne trumpesnius kaip 40 akademinių valandų mokymus mediacijos tema ne anksčiau kaip prieš penkerius metus iki kreipimosi dėl įrašymo į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą dienos.

Asmenys, norintys laikyti mediatorių kvalifikacinį egzaminą, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai (toliau – VGTPT) turi pateikti:

• laisvos formos prašymą leisti laikyti egzaminą;
• asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopiją;
• duomenis, patvirtinančius valstybės rinkliavos už egzamino laikymą sumokėjimą.

Dokumentus galima pateikti VGTPT tiesiogiai, siųsti registruotu laišku (adresu Odminių g. 3, Vilnius) arba elektroniniu būdu (el. p. teisinepagalba@vgtpt.lt.). Pateiktas prašymas leisti laikyti egzaminą elektroniniu būdu turi būti pasirašytas elektroniniu parašu.

Mediatorių kvalifikacinis egzaminas organizuojamas ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo paskutinio prašymo laikyti mediatorių kvalifikacinį egzaminą gavimo dienos tuomet, kai yra gauta ne mažiau kaip 10 prašymų laikyti mediatorių kvalifikacinį egzaminą. Kai yra gauta mažiau kaip dešimt prašymų laikyti mediatorių kvalifikacinį egzaminą, mediatorių kvalifikacinis egzaminas rengiamas ne rečiau kaip kartą per vienus metus.

Mediatorių kvalifikacinio egzamino programa, egzamino organizavimo ir vykdymo tvarka yra patvirtinta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2018 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 1R-289 „Dėl Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo įgyvendinimo“. Išsamesnę informaciją galima rasti tinklapyje www.vgtpt.lrv.lt.

Mediatorių kvalifikacinio egzamino datą, laiką ir vietą, vadovaudamasi Mediacijos įstatymo 11 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgdama į mediatorių kvalifikacinio egzamino komisijos nuomonę, nustato VGTPT. Egzaminą vykdo mediatorių kvalifikacinio egzamino komisija posėdžio metu. Mediatorių kvalifikacinio egzamino komisijos sekretorius užtikrina patalpų, kuriose vykdomas egzaminas, priežiūrą egzamino dieną.

Egzamino žodžiu dalis gali būti organizuojama ir vykdoma nuotoliniu būdu, VGTPT įvertinus tokio šios egzamino dalies organizavimo ir vykdymo būdo tikslingumą ir galimybes bei atsižvelgus į su tuo susijusią mediatorių kvalifikacinio egzamino komisijos nuomonę.

Egzamino raštu ir žodžiu dalys gali būti organizuojamos ir vykdomos tą pačią dieną arba skirtingomis dienomis. Jeigu egzamino žodžiu dalis organizuojama ir vykdoma kitą nei egzamino raštu laikymo dieną, pertrauka tarp šių egzamino dalių gali trukti iki trijų darbo dienų.

Asmenims, kuriems pagal Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominės erdvės valstybės teisės aktus tos valstybės kompetentinga institucija yra suteikusi teisę teikti mediacijos paslaugas, neribojama laisvė laikinai teikti mediacijos paslaugas Lietuvos Respublikoje. Prieš pradėdamas laikinai teikti mediacijos paslaugas Lietuvos Respublikoje toks asmuo turi pateikti VGTPT pranešimą dėl ketinimo laikinai teikti mediacijos paslaugas Lietuvos Respublikoje, kuriame turi būti nurodytas asmens vardas, pavardė, profesinė kvalifikacija, adresas korespondencijai, telefono numeris, elektroninio pašto adresas ir (ar) kiti kontaktiniai duomenys, Europos Sąjungos valstybės narę ar Europos ekonominės erdvės valstybę, kurios kompetentinga institucija yra suteikusi asmeniui teisę teikti mediacijos paslaugas bei asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą ir jo kopiją.

Mediacijos paslaugas užsienio šalyje asmuo gali teikti jei atitinka tos valstybės, kurioje ketina teikti mediacijso paslaugas, mediatoriams keliamus reikalavimus.

Mediacijos infolinija tai savanoriška Lietuvos mediatorių rūmų iniciatyva, vykdoma nuo 2021 m., kuria siekiama, kad mediacijos paslauga pasiektų savo tikslinę auditoriją bei visuomenė būtų apie ją tinkamai informuota. 

Paskambinus Mediacijos infolinijos telefonu  8 603 33306, LMR savanoriai informuoja ir konsultuoja visuomenę apie mediacijos paslaugos suteikimo galimybes ir kitus klausimus susijusius su mediacijos proceso eiga. Teikiami profesionalūs ir nešališki atsakymai į visus klausimus apie mediaciją.

Asmenys, kuriems reikalinga informacija apie mediaciją. Pavyzdžiui: ginčo šalis, jų atstovai, institucijų atstovai, savo darbe susiduriantys su mediacijos paslauga ir kt.

LMR savanoriai į klausimus apie mediaciją telefonu atsako darbo dienomis nuo 9 iki 18 val. Skamučio kaina pagal jūsų operatoriaus nustatytus tarifus. LMR savanoriams galima užduoti įvairius klausimus  apie mediaciją ir jos taikymą. Pavyzdžiui: ar naudojimasis mediacija nesukels neigiamų pasekmių? Kur kreiptis norint gauti mediacijos paslaugą? Ką daryti gavus Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos sprendimą dėl mediatoriaus skyrimo?

Tai Lietuvos mediatorių rūmų nariai, kurie savanoriškai pasirinko skirti savo laiką, tam, kad būtų plečiamas mediacijos paslaugos žinomumas, didinamas jos patrauklumas ir visuomenė būtų objektyviai bei profesionaliai  informuota apie mediacijos paslaugą.

Mediacijos infolinijos savanoriais gali tapti visi LMR nariai, kurie pasirengę bent dvi savaites per metus savo laiką skirti atsakant į klausimus apie mediaciją telefonu. Apsisprendus tapti savanoriu yra pasirašoma LMR savanorio sutartis bei sudaromas savanoriavimo grafikas. Kilus klausimas rašykite mediacijosinfolinija@lmr.lt.