2023 m. gegužės 23 d. vyko Lietuvos Respublikos Generalinės Prokuratūros organizuota konferencija „Apsauga nuo smurto artimoje aplinkoje: iššūkiai ir galimybės“, kurioje dalyvavo ir Lietuvos mediatorių rūmų nariai. Mediatoriams tai yra neišvengiamai aktuali tema sprendžiant šeimos ginčus.
Renginyje dalyvavusi LMR narė mediatorė Odeta Maceikonienė dalijosi įspūdžiais, jog „konferencija buvo įdomi ir naudinga. Sveikinimo žodį tarusi generalinė prokurorė Nida Grunskienė vaizdžiai apibūdino smurtą artimoje aplinkoje, kaip tylų karą keliantį pavojų vaikų, vyrų, moterų gyvybėms apie kurį kol kas dar gėda kalbėti. Norvegijos generalinės prokuratūros vyresnysis prokuroras ir Šiaurės Lisabonos apygardos teismo pirmininkė pristatė jų valstybėse galiojantį smurto artimoje aplinkoje teisinį reguliavimą, šio instituto įgyvendinimo tvarką ir taikomas sankcijas”.
LMR narei mediatorei, advokatei, prof. dr. Ingai Kudinavičiūtei – Michailovienei paliko įspūdį savo darbo specifikos patirtimi pasidalinę pranešėjai iš Norvegijos bei Portugalijos. Ją išties nustebino Portugalijos teisinis reguliavimas dėl taikomų sankcijų smurtautojui.
Mediatorei, advokatei Redai Bagušinskienei buvo labai įdomu išgirsti, jog Portugalijoje, sprendžiant bausmę už smurtą artimoje aplinkoje (nukentėjusysis vaikas), taikoma ne tik reali laisvės atėmimo bausmė nuo 1-5 metų laisvės atėmimo, bet dar ir kaip papildoma bausmė tame pačiame baudžiamosios bylos nagrinėjimo porcese teisėjas sprendžia ir tėvystės ribojimą nuo 1-10 metų. Jai susidarė įspūdis, jog „Norvegijoje ir Portugalijoje bausmės už smurtą artimoje aplinkoje – tikrai realus laikas kalėjime. Be to, pranešėjai pabrėžė, kad „į tai žiūrime labai rimtai”. Dėl mediacijos – abi šalys netaiko mediacijos smurto atveju.”
LMR narė, mediatorė Andžela Tamašauskienė taip pat džiaugiasi turėjusi galimybę sudalyvauti ir sužinoti, kas daroma Lietuvoje bei kitose Europos šalyse kovojant su smurtu artimoje aplinkoje. Anot jos, Portugalijos atstovės pateiktas lopšinės pavyzdys sugeneravo mintį, kad kol pažindiname vaikus su smurtu, jis bus. Vien teisėsaugos institucijų pagalba neišnaikinsime smurto apraiškų, net jei priemonės bus tokios griežtos, kaip Norvegijoje. Jai smagu, kad Lietuvoje yra neabejingų žmonių ir pareigūnų, kuriems rūpi visuomenės darna ir saugumas.
O. Maceikonienė džiaugiasi, jog renginio dalyviai turėjo progą susipažinti su 2023 m. liepos 1d. įsigaliosiančiais apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo pakeitimais. Taip pat buvo svarbu išgirsti Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjos Ugnės Gailiūnienės įžvalgas apie tokio pobūdžio bylų ypatumus. Teisėja kėlė klausimą: „Ar egzistuoja efektyvi bausmė už smurto artimoje aplinkoje nusikaltimus? Ir pati atsakydama į šį klausimą nurodė, jog dabartinė bausmių sistema prilyginama Sizifo darbui, kadangi paskyrus kaltinamajam bausmę, dažnu atveju jis nepadaro išvadų ir sekantį kartą pas kitą kolegą pakartotinai keliamas smurto artimoje aplinkoje klausimas“. „Teisėjos pranešimas buvo pagrįstas konkrečių (jos nagrinėtų) bylų aspektais, siekiant atskleisti esamo teisinio reguliavimo nekokybę“,- teigia prof. I. Kudinavičiūtė – Michailovienė.
„Policijos departamento viešosios policijos valdybos viršininkas Mindaugas Akelaitis akcentavo, kad smurto artimoje aplinkoje atveju nuolat kalbame apie kaltininką, apie bausmės jam paskyrimą, padarytus nusikaltimus, nuteistuosius, bet pamirštame auką. Dėl to, ragino nepamiršti aukos ir skirti jai daugiau dėmesio!,“ – dalinosi O. Maceikonienė.
„Apskritai Lietuvos pranešėjų temos pagirtinos savo konkretika, t.y. lakoniškai išdėstytos įstatymo (smurto artimoje aplinkoje) projektinės nuostatos, svarstytas jų veiksmingumas, įgyvendinimo galimybės.“,- tvirtina prof. dr. I. Kudinavičiūtė – Michailovienė. Be to, policijos atstovas pranešimą iliustravo statistika, kartu optimistiškai pateikdamas algoritmą – kaip keisis ir vyks policijos darbas – įsigaliojus 2023-07-01 įstatymo pakeitimams.